vėjovirpa

vėjóvirpa sf. (1) verpetas, sūkurys: Papuoliau in vėjóvirpas, net kvapą ažumušė Ktk. Kartais tik gašlus įkaitusio oro sūkurys vėjovirpa pajudindavo dulkes, šiukšles, pakeldavo stulpu P.Cvir. Rodėsi, kad „geležinis aitvaras“ (traukinys), sukėlęs tokį baisų viesulą, kartu susuks tą trobelpalaikę ir vėjovirpoje nusivilks šalin rš.